MIŠKŲ SERTIFIKAVIMAS

Valstybinė įmonė Raseinių miškų urėdija ir Danijos bendrovė NEPCon, įgaliotas Smart Wood programos atstovas Baltijos šalyse, 2003 metų spalio mėnesį pasirašė sutartį dėl Raseinių miškų urėdijos turto patikėjimo teise valdomų ir naudojamų valstybinių miškų sertifikavimo pagal Miškų valdymo tarnybos (FSC) miškų sertifikavimo sistemą.       Sertifikavimas naudingas visiems – miškininkai vertina miškų valdymo atitikimą tarptautiniams tausojančios miškotvarkos kriterijams, o medienos pirkėjai jį naudoja kaip savo gaminių marketingo priemonę. Papildoma priemonė – ekologinių žinių skleidimas visuomenėje, pasikeitusi mąstysena ir sprendimų priėmimas, gerinant bendradarbiavimą tarp suinteresuotų grupių bei keičianti tradicinį supratimą apie miškininkystę. 

Sertifikavimas visuomenei parodo, jog medienos ir jos gaminių naudojimas nedaro neigiamo poveikio natūraliai aplinkai kai miškai valdomi tinkamai. Kitaip tariant: medienos, kaip natūralaus, draugiško aplinkai ir atsinaujinančio gamtos ištekliaus naudojimas – tai galimybė sumažinti neigiamą žmogaus poveikį aplinkai.

Sertifikavimo komanda urėdijos vertinimą atliko 2004 m. kovo 1-3 d. ir pateikė ataskaitą. VĮ Raseinių miškų urėdija su ataskaitoje pateiktomis sąlygomis ir rekomendacijomis sutiko ir įsipareigojo per nurodytą laikotarpį jas įgyvendinti. Rainforest Alliance priklausanti SmartWood programa priėmė teigiamą sprendimą dėl FSC sertifikato suteikimo VĮ Raseinių miškų urėdijai. Individualus įmonės sertifikato kodas SW-FM/COC-001305. Kasmetinis sertifikavimo auditas urėdijoje atliktas 2010 m. spalio 14-15 d. Iškelti koregavimo veiksmų reikalavimai (KVR) įvykdyti nustatytu laiku.

 SVARBU! 
 Kviečiame visus miško lankytojus informuoti urėdijos darbuotojus apie miške rastus retų paukščių lizdus, retas, nykstančias augalų ir gyvūnų rūšis, miško ekosistemas. Informuojant reikia nurodyti miško, medyno pavadinimą (kad urėdijos darbuotojas galėtų tiksliai nustatyti kur tas saugotinas objektas yra), datą, kada radote tą objektą, savo vardą, pavardę.     Miškų urėdija, planuodama savo ūkinę veiklą, atsižvelgs į šių objektų reikšmę ir jiems reikalingą apsaugą.     Miško lankytojus, radusius vertingą, saugotiną augalų ir gyvūnų rūšį, reto paukščio lizdą, skelbsime šioje interneto svetainėje.

Bendros žinios

Urėdijos miškuose vyrauja minkštųjų lapuočių medynai, kurie sudaro 60 proc. Daugiau kaip trečdalį visų medynų ploto (34 proc.) sudaro beržynai arba 58 proc. minkštųjų lapuočių medynų ploto. Šiems medynams būdinga vešli augmenija.

Vienas labiausiai paplitusių medžių Lietuvoje – eglė. Derlinguose ir drėgnuose urėdijos miškuose kas trečias medis – eglė. Eglynai užima 30 proc. visų medynų ploto. Eglės – vienas pagrindinių mūsų platumų ekosistemų elementų. Šiuos medžius žmonės vertina dėl geros medienos, o daugeliui gyvūnų eglės – maisto šaltinis ir prieglobstis.

Lomose, užpelkėjusiose vietose plyti juodalksnynai. Jie sudaro beveik penktadalį (18 proc.) miškų urėdijos ploto. Juodalksnis ypač vertingas ir kai kuriais atžvilgiais vos ne ąžuolui prilygstantis medis, yra ne tik didžiulis miškų turtas, bet ir svarbiausias drėgnų vietų ekosistemos elementas.

Drebulynai sudaro 6 proc. visų medynų, tačiau drebulių apstu ir eglynuose, beržynuose.: reikalingi paukščių ir žvėrių mitybai, būstams įsirengti.

Lietuvoje itin paplitusi pušis. Raseinių miškų urėdijos miškuose pušynai sudaro tik 4 proc.

Uosynai sudaro 4 proc. visų medynų. Dėl grybinių ligų prasidėjęs masinis uosynų džiūvimas naikina uosio medynus. Kokios viso to priežastys – iki šiol nežinoma.

Ąžuolynai Raseinių miškų urėdijoje sudaro 2 proc. Ąžuolas nuo senovės laikomas lietuvio tvirtybės simboliu. Nors urėdijos miškuose ąžuolas nesudaro didelių medynų plotų, vis dėlto tai yra reikšmingas urėdijos miškų medis: ar tai nedidelės ąžuolų grupės, augančios derlingesnėse miškų vietose, ar tiesiog ošiantys pavieniai medžiai.

Mažą urėdijos miškų dalį sudaro baltalksnynai (2 proc.). Jie dažniausiai auga miškų pakraščiuose.

Miškų tvarkymas ir apsauga

Daugiausiai rūpesčių Raseinių miškų urėdijos miškininkams pridarė 1993 metų uraganas, suniokojęs didžiulius miškų plotus, ir po sausrų Lietuvos miškus užplūdusi kinivarpų invazija. 1994 – 1996 metais teko iškirsti 450 tūkst.ktm medienos. Labiausiai nuo kinivarpų nukentėjo prie Dubysos besidriekiantys brandūs apsauginiai miškai. Dabar – pats atkurtose kirtavietėse pasodintų želdinių ugdymo metas. Į tuos pačius želdinių plotus raseiniškiai miško ugdytojai sugrįžta kas dveji metai, nes laiku neatlikus priežiūros darbų, ugdomųjų kirtimų, miškas užžels nepageidaujamomis medžių rūšimis, krūmais.

 Nemažai žalos Raseinių miškų urėdijos miškams pridarė ir 1999 – ųjų gruodį bei 2002 – ųjų liepą praūžę viesulai.Teko papildomai iškirsti 15 tūkst. ktm medienos. 2005- ųjų sausį praūžęs uraganas Ervinas miškuose išvertė ir išlaužė 25 tūkst. ktm medienos.

Siekiant apsaugoti mišką nuo kinivarpų plitimo, kenkėjų apnikti medžiai nukertami ir išgabenami iš miško, kabinamos feromoninės gaudyklės, pavasarį pagamintą medieną stengiamasi kuo skubiau išvežti iš miško, eglės mediena nupurškiama insekticidais. Grybinės ligos labiausiai pakenkė uosynams, ypač Birbiliškės, Šimkaičių ir Vadžgirio girininkijose, todėl jose vykdoma daugiausiai sanitarinių kirtimų. Iš viso 2008 metais sanitarinės apsaugos priemonės naudotos 3090 ha plote.

Miškų urėdijos miškuose yra apie 460 skruzdėlynų. Kasmet 50 jų aptveriama. Pagaminti ir iškelti 450 inkilai, išvalyti ir suremontuoti 428 inkilai.

Eglės želdinių apsaugai nuo žvėrių naudojami repelentai, ąžuoliukų apsaugai – specialūs skydai.

Raseinių miškų urėdijos miškai – mišrūs, augavietės šlapios, todėl gaisrai kyla retai.  Per 2008 metus urėdijoje gaisrų nebuvo. Gaisrams kilti palankiu laikotarpiu urėdijos gaisrų gesinimo komandos nuolat budi, palaikomas ryšys su girininkijomis, priešgaisrine tarnyba, Raseinių ir Jurbarko savivaldybių civilinės saugos tarnybomis.   Urėdijos darbuotojai dirba ir prevencinį darbą. Šalia rekreacinių objektų, miško kelių sankryžose pastatyti stendai ,,Neuždek“.

Miško pažaidos

Urėdijos pareigūnai saugo miškus ir nuo neteisėtų kirtimų bei medienos grobstymo. Per  2008 m. valstybiniuose ir privatizuotinuose miškuose nustatyti 8  neteisėti kirtimų atvejai, kur iškirsta 121 ktm medienos. 5 neteisėtų kirtimų atvejai išaiškinti. Už įvairias miško pažaidas skirta administracinių baudų už 900 Lt, išieškota už 900 Lt.  Organizuotas atliekų tvarkymas miškuose – 226,8 ha plote.

Dėl neteisėtų kirtimų urėdijai buvo padaryta 12000 Lt, o aplinkai -2340 Lt žala.

Siekiant pagerinti miškų apsaugą nuo neteisėtų kirtimų, pagamintos medienos grobstymo, brakonieriavimo ir kitų pažaidų, urėdijoje sudaryta operatyvinė miškų apsaugos grupė. Operatyvinės grupės vadovas – Arūnas Girdzijauskas (tel. 8-620-78091). Operatyvinės grupės nariai pagal sudarytą budėjimo grafiką švenčių ir poilsio dienomis budi namuose, operatyviai reaguoja į pranešimus apie miško pažaidas. Taip pat budima ir girininkijose.

Piliečius, pastebėjusius neteisėtus miško kirtimus, bei kitus pažeidimus susijusius su neteisėta veikla, VĮ Raseinių miškų urėdijos miškuose, prašome pranešti tel. 8-428-71303. Anonimiškumas garantuojamas.

Išskyrimas (inventorizacija)

Kertinės miško buveinės išskiriamos iš kitų miško sklypų pagal jų biologiškai vertingas savybes, pavyzdžiui: labai senus medžius, gausias stambias medienos liekanas arba pagal tam tikrus miško raidos pobūdžio nulemiamus požymius.

Kertinių miško buveinių plotas nėra ribojamas; jos tik pažymi, kad tam tikra miško buveinė yra biologiškai vertinga. Kertinė miško buveinė gali būti tiek pavienis labai stambus ąžuolas, tiek miško sklypas, užimantis daugelį hektarų.

Teritorija, kuri greitai (kelių dešimtmečių bėgyje) turėtų tapti kertine miško buveine, jeigu joje bus ūkininkaujama palaikant esančias biologinės įvairovės vertybes, vadinama Potencialia kertine miško buveine (PKMB).

Kertinėms miško buveinėms atpažinti naudojama keletas kertinių kraštovaizdžio ir biologinių elementų bei rūšys indikatorės. Buveinių specializuotosios rūšys dažniausiai įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Jos negali ilgą laiką išlikti miškuose, kuriuose vykdoma intensyvi ūkinė veikla. Didelė tikimybė jas aptikti yra pakankama – išskirti tam tikrą miško plotą kaip kertinę miško buveinę.

Pavyzdžiui kertiniais kraštovaizdžio elementais laikoma: status arba lėkštas upės, upelio, kanalo, ežero, jūros, tvenkinio, vandens saugyklos krantas, periodiškai užtvindoma vieta, išdžiūstantis upelis, klampupis, slenkstis, karstinis darinys, niešdžiūstantis nedidelis stovinčio vandens telkinys, salos ežeruose, upėse, pelkėse, statūs šlaitai, griovos, raguvos, šaltiniuotos vietos, pamiškės, riba su kitais miško biotopais ir pan. Viso kertinių miško buveinių inventorizacijos metodikoje yra nurodyta 51 galimas kertinis kraštovaizdžio elementas.

Kertiniais biologiniais elementais gali būti: buveinė su įvairiaamžiu medyno viršutiniu ardu, netolygaus tankumo ir struktūros buveinė, keleto arba daugelio irimo stadijų negyva mediena, daug medienos grybų – kempinių, daug karančių kerpių, daug senų lazdyno krūmų, miško gaisro pėdsakai, bebrų veiklos žymės, stambus lizdas, aukšti medžių kupstai, drevėti medžiai, virtėliai su žieve ir be žievės, stuobriai, biologiškai seni stovintys gyvi ir negyvi medžiai.

Rūšys indikatorės – tai kerpės, grybai, induočiai augalai, samanos, vabalai, moliuskai, kurie dar skirstomi į: rūšis – indikatores ir specializuotąsias buveinių rūšis. Indikatorinių ir specializuotųjų rūšių sąrašas yra duotas “Kertinių miško buveinių inventorizacijos metodikoje”. Tai daugiausia rūšys, įtrauktos į Lietuvos raudonąją knygą.

Kertinės miško buveinės aptinkamos neatsitiktinai: visuomet yra priežasčių, sąlygojančių tai, kad Kertinė miško buveinė yra įsikūrusi tam tikroje konkrečioje vietovėje. Šios priežastys daugeliu atvejų susijusios su kraštovaizdžio elementais, teritorijos raida, kai kada su specifinėmis gyvenamosios vietos sąlygomis. Dažnai keleto nykstančių rūšių organizmai gali būti paplitę vienoje kertinėje miško buveinėje, tačiau neaptinkami aplinkiniuose miškuose. Kertinė miško buveinė dažniausiai jautriai reaguoja į staigius aplinkos tvarkymo sąlygų pokyčius arba į nutrūkusią veiklą, lėmusią kertinės miško buveinės susiformavimą. Sunaikintai kertinei miško buveinei atsistatyti dažniausiai reikia labai daug laiko.

PROFESINĖ SĄJUNGA

VĮ Raseinių miškų urėdijos profesinė sąjunga – Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacijos narė. Priklauso Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijai. Nuo 2004 m. gegužės 1 d. urėdijos dirbantieji 100% yra profesinės sąjungos nariais. Urėdijoje dirba 58 darbuotojai, profsąjungos narių yra 65. Organizacijos nariais gali likti išėję į pensiją urėdijos darbuotojai. 8 buvę darbuotojai šia teise naudojasi. Profesinė sąjunga kartu su miškų urėdijos administracija įmonės dirbantiesiems ir jų šeimų nariams organizuoja įvairius renginius, turistines ir kultūrines išvykas po Lietuvą ir kitas valstybes. Organizacija pagal galimybes materialiai remia ir skatina savo narius ligos, netekčių, asmeninių jubiliejų ir kitomis progomis. Profesinė sąjunga kartu su urėdijos administracija siekia bendro tikslo – sudaryti dirbantiesiems saugias ir priimtinas darbo sąlygas, užtikrinti socialinių garantijų įgyvendinimą, progresyvių darbo apmokėjimo metodų bei formų taikymą ir panašiai.

Talka viduklės girininkijoje

Šeštadienio rytą į talką gausiai rinkosi visų girininkijų darbuotojai ir jų talkininkai. Viduklės girininkijoje (Raseinių rajonas) girininkas Raimundas Juzikis vadovavo gausiam būriui talkininkų, kurie švarino Jūkainių mišką. Talkoje dalyvavo Prišmančių pagrindinės mokyklos jaunieji miško bičiuliai, Viduklės miestelio visuomenės atstovai, girininkijos darbuotojai.  Telkiant talkininkus, daug prisidėjo Viduklės miestelio bendruomenės pirmininkas A. Mielinis, Viduklės seniūnija. Apie 300 ha miško ir pakelių tapo švaresnės.

Šimkaičių miestelyje (Jurbarko rajonas) talkininkams vadovavo Šimkaičių girininkas Robertas Šiugžda. Dalyvių būta irgi nemažai – virš 30. Gausiai dalyvavo vietos mokyklos mokiniai, vadovaujami mokyklos direktoriaus Leonardo Zakso. Daugiausia šiukšlės rinktos iš pakelių pačiame miestelyje ir šalia miško kelių. Po talkos Šimkaičių apylinkės  laukia pirmosios pavasarinės žalumos… Dėkojame talkininkams.

Didelė talka įvyko ir Vadžgirio miestelyje (Jurbarko rajonas). Ten talkininkus organizavo Vadžgirio girininkas Alvydas Tamošaitis. Talkos vyko ir likusiose girininkijose. 381 ha Lietuvos žemelės tapo švaresnė. Iš viso dalyvavo apie 200 žmonių, buvo surinkta 94 mšiukšlių.