Bendros žinios

Urėdijos miškuose vyrauja minkštųjų lapuočių medynai, kurie sudaro 60 proc. Daugiau kaip trečdalį visų medynų ploto (34 proc.) sudaro beržynai arba 58 proc. minkštųjų lapuočių medynų ploto. Šiems medynams būdinga vešli augmenija.

Vienas labiausiai paplitusių medžių Lietuvoje – eglė. Derlinguose ir drėgnuose urėdijos miškuose kas trečias medis – eglė. Eglynai užima 30 proc. visų medynų ploto. Eglės – vienas pagrindinių mūsų platumų ekosistemų elementų. Šiuos medžius žmonės vertina dėl geros medienos, o daugeliui gyvūnų eglės – maisto šaltinis ir prieglobstis.

Lomose, užpelkėjusiose vietose plyti juodalksnynai. Jie sudaro beveik penktadalį (18 proc.) miškų urėdijos ploto. Juodalksnis ypač vertingas ir kai kuriais atžvilgiais vos ne ąžuolui prilygstantis medis, yra ne tik didžiulis miškų turtas, bet ir svarbiausias drėgnų vietų ekosistemos elementas.

Drebulynai sudaro 6 proc. visų medynų, tačiau drebulių apstu ir eglynuose, beržynuose.: reikalingi paukščių ir žvėrių mitybai, būstams įsirengti.

Lietuvoje itin paplitusi pušis. Raseinių miškų urėdijos miškuose pušynai sudaro tik 4 proc.

Uosynai sudaro 4 proc. visų medynų. Dėl grybinių ligų prasidėjęs masinis uosynų džiūvimas naikina uosio medynus. Kokios viso to priežastys – iki šiol nežinoma.

Ąžuolynai Raseinių miškų urėdijoje sudaro 2 proc. Ąžuolas nuo senovės laikomas lietuvio tvirtybės simboliu. Nors urėdijos miškuose ąžuolas nesudaro didelių medynų plotų, vis dėlto tai yra reikšmingas urėdijos miškų medis: ar tai nedidelės ąžuolų grupės, augančios derlingesnėse miškų vietose, ar tiesiog ošiantys pavieniai medžiai.

Mažą urėdijos miškų dalį sudaro baltalksnynai (2 proc.). Jie dažniausiai auga miškų pakraščiuose.

Parašykite komentarą