Išskyrimas (inventorizacija)

Kertinės miško buveinės išskiriamos iš kitų miško sklypų pagal jų biologiškai vertingas savybes, pavyzdžiui: labai senus medžius, gausias stambias medienos liekanas arba pagal tam tikrus miško raidos pobūdžio nulemiamus požymius.

Kertinių miško buveinių plotas nėra ribojamas; jos tik pažymi, kad tam tikra miško buveinė yra biologiškai vertinga. Kertinė miško buveinė gali būti tiek pavienis labai stambus ąžuolas, tiek miško sklypas, užimantis daugelį hektarų.

Teritorija, kuri greitai (kelių dešimtmečių bėgyje) turėtų tapti kertine miško buveine, jeigu joje bus ūkininkaujama palaikant esančias biologinės įvairovės vertybes, vadinama Potencialia kertine miško buveine (PKMB).

Kertinėms miško buveinėms atpažinti naudojama keletas kertinių kraštovaizdžio ir biologinių elementų bei rūšys indikatorės. Buveinių specializuotosios rūšys dažniausiai įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Jos negali ilgą laiką išlikti miškuose, kuriuose vykdoma intensyvi ūkinė veikla. Didelė tikimybė jas aptikti yra pakankama – išskirti tam tikrą miško plotą kaip kertinę miško buveinę.

Pavyzdžiui kertiniais kraštovaizdžio elementais laikoma: status arba lėkštas upės, upelio, kanalo, ežero, jūros, tvenkinio, vandens saugyklos krantas, periodiškai užtvindoma vieta, išdžiūstantis upelis, klampupis, slenkstis, karstinis darinys, niešdžiūstantis nedidelis stovinčio vandens telkinys, salos ežeruose, upėse, pelkėse, statūs šlaitai, griovos, raguvos, šaltiniuotos vietos, pamiškės, riba su kitais miško biotopais ir pan. Viso kertinių miško buveinių inventorizacijos metodikoje yra nurodyta 51 galimas kertinis kraštovaizdžio elementas.

Kertiniais biologiniais elementais gali būti: buveinė su įvairiaamžiu medyno viršutiniu ardu, netolygaus tankumo ir struktūros buveinė, keleto arba daugelio irimo stadijų negyva mediena, daug medienos grybų – kempinių, daug karančių kerpių, daug senų lazdyno krūmų, miško gaisro pėdsakai, bebrų veiklos žymės, stambus lizdas, aukšti medžių kupstai, drevėti medžiai, virtėliai su žieve ir be žievės, stuobriai, biologiškai seni stovintys gyvi ir negyvi medžiai.

Rūšys indikatorės – tai kerpės, grybai, induočiai augalai, samanos, vabalai, moliuskai, kurie dar skirstomi į: rūšis – indikatores ir specializuotąsias buveinių rūšis. Indikatorinių ir specializuotųjų rūšių sąrašas yra duotas “Kertinių miško buveinių inventorizacijos metodikoje”. Tai daugiausia rūšys, įtrauktos į Lietuvos raudonąją knygą.

Kertinės miško buveinės aptinkamos neatsitiktinai: visuomet yra priežasčių, sąlygojančių tai, kad Kertinė miško buveinė yra įsikūrusi tam tikroje konkrečioje vietovėje. Šios priežastys daugeliu atvejų susijusios su kraštovaizdžio elementais, teritorijos raida, kai kada su specifinėmis gyvenamosios vietos sąlygomis. Dažnai keleto nykstančių rūšių organizmai gali būti paplitę vienoje kertinėje miško buveinėje, tačiau neaptinkami aplinkiniuose miškuose. Kertinė miško buveinė dažniausiai jautriai reaguoja į staigius aplinkos tvarkymo sąlygų pokyčius arba į nutrūkusią veiklą, lėmusią kertinės miško buveinės susiformavimą. Sunaikintai kertinei miško buveinei atsistatyti dažniausiai reikia labai daug laiko.

Parašykite komentarą